10. Liepos 30, Mestia – Ushguly -Lentethy tikros bekėlės diena.

Sveikučiai!

Kadangi vėluoju su savo dienoraščiu, atvažiavau į įkvepiančią vietą – Rooms viešbutį priešais kalną Kazbeki. Taip tikiuosi greičiau rašysis ir įkvėpimas ateis gilesnis. Grįžus į Liepos 30, rytas prasidėjo ne taip anksti kaip buvo svajota dar iki čiačios. Bet pojūčiai tiek akių fokuse tiek galvoje buvo švarūs ir susipakavęs šokau link Ushguly. Kelias kaip reikalas pasikeitė, neliko asfalto, pradėjo siaurėti viskas, prasidėjo mano svajotas ir pagaliau sulauktas bekelės etapas. Iki Ushguly, eismas buvo pakankamai intensyvus, kelio darbai nedavė įsibėgėti, nors leidžiantis nuo kalno pajutau, kad dingo galiniai stabdžiai. Šiek tiek panikos, nesuopročio kas darosi, kol nenušokau nuo Alpo, ir pastebėjau kad iš jo „batų“ dūmai rūksta. Viskas gerai, jau taip yra buvę užkaitinau stabdžius. Ilgokai reikėjo jiems atšalti, todėl išsigandau kad jei taip ir neatsiras, bet jie grįžo. Pakeliui suradęs puikią vietą drono panaudojimui, stabtelėjau, išpakavau, ir kilstelėjau, vaizdą rodė kol pakilo, tada nutrūko, supratau, kad kažkas ne taip, atgaivinti nepavyko, nusprendžiau kad bus problema su vaizdo perdavimu iš kameros, yra buvęs keitė kabelį. Žiaurus apmaudas paėmė, ne dėl to kad dronas pagedo, tai sutvarkoma tikiu, bet dėl  vietos kurią jis užima, ar nebus be reikalo tiek at vežtas. Nusispjoviau pamojavau rusamas pravažiuojantiems, visiems baisiai įdomu ką aš čia konstruoju. Rusu čia daug, daugiausiai sprendžiant iš numerių nuo Maskvos. Iš kur daugiau pas ką Rusijoje tokie džipai jei ne pas maskviečius. Tik baigus pakuotis stabtelėjo lenkų porelė su taip vadinama BMW karve (1200GS). Pasisveikinom, jie dvisėda, jiesm sudėtingiau gal dėl to lenkas kilstelėjo antakius kai pasakiau kad varysiu iki Letethy per offroad‘ą. Pasitikrinęs rodo 10h, bet a6 jam tik pareiškiau, – „aš to čia atvažiavau“. Ushguly senas kalniečių, piemenų kaimelis, atrodo kietai. Kaip iš atviruko, aukštis čia 2600 m. Pristoję pilna džipų iš Lenkijos, Rusijos Gruzijos. Po kalnus žmones vežioja siauri Mitsubishi mikro autobusiukai, kurie yra siauri, ir aukštos bazės, tai jiems laidžia kalnų keliukais pravažiuoti, čia su paprasta auto neįvažiuosi, duobės kai kur gylio metro, akmenys ir panašiai. Taigi visas tas bruzdėlynas lieka mano dulkėse, ir aš staiga lieku vienas, su kalnų keliuku priešais akis. Tai man kelia adrenaliną ir šypseną iki ausų. Lipimas į viršų eina kaip uoga, deja leidimasis man ne prie širdies, su tokiu svoriu ant galo, su prasikišusiais krepšiais situacija sudėtingėja. Bet aš susidoroju su tuo be didesnių nuotykių, buvo momentų kad nušiurpo oda, nes pravažiavau pro bedugnės kraštą gal šiek tiek per arti. Nugara šlapia dvigubai nei paprastai, rimtas darbas už vairo vyksta. Leistis sunku per akmenis, prieš pat vieną iš tiltų kur dariau foto, išvis pasidaro uolų keliukas, sudėtingai, bet sukandęs dantis pasiekiu per 5h įveikdamas 120 km. Pietauju labai nuoširdžios šeimininkės užeigoje, Lentethy miestelyje, pavadinimu Konstanta. Dvi šeimininkutės greitai man hačiapuri sumeistrauja su salotomis. Įdomus momentas, nes užeiga tikrai primena tuščią parduotuvę, be prekių. Paklausęs ar yra maisto ardirba mane už rankos vedas sako viskas ok, ko norėsi. Klausiu menu, vėl čiumpa už rankos vedasi laukan rodo į iškabą, sako va meniu, daugiau nėra. Navigacijoje vieta pavadinta kaip fast food, neįprasta kad hačiapurius, vadintų fast foodų bet taip jau čia yra. Pakeliui, besileidžiant, prilėkus vieną iš nesuskaičiuojamų kaimelių, darbininkas nukreipia per aplinkeli, kelias uždaromas, suku, ir iškarto man kelią pastoja šveicarų šeimynėlė, jie su viešbučiu ant ratų, bando brautis siaurų ką tik įnauguruotu „aplinkeliu“. Kelią jiems greit pastoja medis, teks pjauti, ateinu pažiūrėti ar nereikia padėti. Tuo tarpu, iš galo prilekia gruzinų BMW X5, jį neseniai turėjau piktai lenkti per krūmus, nes buvo sustoję vidurį gatvės ir nifiga nesitraukė. Viduje ekipažas su baklaškėm alaus, visi mano akimis pripiešę. Iškarto pypina, raunasi, sako skuba, sakau nejaugi, prisiminęs kaip nesuko sau galvos kai aš bandžiau pravažiuoti. Girčiausias kimba į medi plikomis rankomis, ir jis lūžta. Palinkim vieni kitiems sėkmės, saugios kelionės ir lekiame savais keliais. Pastebėjau, kad kelio dabarai sparčiai artėja prie ofroadinės dalies, todėl deja bet manau už kokių 5 metų ten gali nebelikti to ofroado. Paskubėkite kas norite jį patirti.

Diena baigiasi Kutaisi miestelyje, kadangi vėloka, ir temsta spėju susirasti labai fainą bet nepigų vietinėmis kainomis viešbutuką  (Kutaisi City Hotel, rekomenduoju vien dėl naminių saldainių iš arbūzo baltosios dalies)ir prieš pat sutemstant saugiai baigiu dieną. Iki miesto važiavau šunkeliais, viename iš jų sutikau čeką bepilanti vandenį ant BMW 1200GS cilindro. Iš jo veido supratau kad popieriai prastoki, pasiūliau pagalbos, atsisakė. Liūdnu veidu pareiškė kad nesukčiau sau galvos, palinkėjau sėkmės ir mintyse pagalvojau, kad man sekasi puikiai ir gaila jo, kad jis toks susirūpinęs. Bet jei nieko negaliu padėti smaugiau rankeną toliau.