Sveikučiai!
Iš vakaro nebuvo dar aišku, kaip čia bus su tuo atkeltu keltu, tai miegoti negalėjau kiek noriu. Nuo pačio ryto reikėjo keltis skambinėti ir aiškintis kaip čia bus su tuo parą vėluojančiu „Kaunu”. Priskambinus šiaip ne taip UKRferry išsiaiškinau, kad laipinimas bus nuo 10h rytoj t.y. 26 liepos. Prieš tai žadėjo, kad reikės būti uoste vidurnaktį, taigi turėjau vilties neprasitęsti dar vienos dienos viešbutyje, bet nepavyko. Tai supratęs išsiderėjau 10 eurų nuolaidą. Mums atrodo kas čia, bet Ukrainoje tai jau didelė nuolaida. Todėl ramus ėjau tęsti dienoraščio rašymo kurį dabar rašau atsakingiau, po gautų pastabų. Kai gauni tokią sujauktą laisvą dieną, tai ir planų didelių jai neturi. Nusprendžiau išsiaiškinti kaip nuvažiuoti iki uosto, kur pasiimti bilietus. Nulėkiau į ofisą, o ten vėl įsijungė laiko mašina, tamsiame hole vienas langelis murzinu stiklu. Priėjus niekas aišku nekreipia dėmesio, tai teko pastovėti už save. Atkreipė, ir gan greitai išdavė bilietus. Kol aš jos klausinėjau kaip patekti iki to laivo, kur važiuoti, šalia stovintis vyriškis labai maloniai pasisiūlė parodyti. Ne iš karto supratau kad jis šoks ant moto man. Nustebino, bet juk čia nuotykių kelionė, kodėl gi ne. Sėdo sau gerą šimtą sveriantis furistas ant Alpos galo ir #pagnali, važiuojam, sunkiai. Mano manta tiek nesveria nes moto kažkaip nusėdo juokingai į galą ir valdėsi keistokai. Lekiant keliuku, matau stovi policajai, pramaunam, nieko. Už dar vienos sankryžos dar vienas patrulis, galvoju nu tikrai kirs juk tas sunkiasvoris be šalmo. Sakau ponuliui, bauda moki tu. Numojo ranka sako tikrai nestabdys. Jis teisus, parodo man viską pavežu iki fūros kuri stovi uoste, paleidžiu sako tau gerai man dvi dienas dar laukti, nebėra vietų. Pamojau ir nudūmiau apžiūrėti Odesos.
Odesoje sutikau Palangiškį, how cool is that? Simonas su kompanija vyrukų atskrido akis paganyti, alaus pigesnio paliurlinti ir maisto paragauti Ukrainietiško. Šypsenos mano veide, o jo kompanijos veiduose iš vakar gimtadienio pasekmės matyti, todėl šypsenos dar didesnės. Bet visi užsivedę, susipažįstame gauna iš manęs po dovanėlę kelionės atminimui ir visi bendru sutarimu pėstute patraukiame į centrą. Simonas čia ne pirmą kartą, tai lyg koks gidas užsivedęs pasakoja man apie Odesą. Mes net nepastebim kaip jo linksma kompanija paskęsta minioje, tenka laukti ir ne kartą, bet paaiškėjus kaip buvo iš vakaro švenčiamas vieno iš vyrukų gimtadienis viskas pradeda aiškėti, manau ir aš nesuspėčiau įkandin. Baliaus buvo gero. Apvaikštom miestą aplankom Odesos simboliu laikomus laiptus. Pasiselfinam, selfintis gan sunku nes aplink tikrai netrūksta gražių moterų, taigi akys krypsta ne į objektyvus. Man asmeniškai centras nepalieka jokio įspūdžio. Tikėjaus daugiau. Aišku per tokį trumpą laiką ir be namų darbų tai vis tiek šis tas šią laisvą dieną.
Rytoj laukia pasikrovimas į keltą, šiek tiek pergyvenu nes užsisakant bilietus prigrybavau su Alpo ilgiu, tai galvoju ar nebus problemų. Grybavimas toks, užsisakinėdamas negalėjau patikėti kelto kaina ir bandydamas kaitalioti moto ilgį žiūrėjau ar nesikeis kaina :)) kad ir kaip tai kvailai skambėtų. Nesikeitė ir kažkaip nebegalėdamas pakeisti jo palikau 1,8 metro dokumentuose rašo virš dviejų. Šiek tiek ramiau nes ji čia nieko neplanuoja kaip vakaruose, jei jau keltas sugebėjo vėluoti parą, tai neišmes ir manęs su ilgesniu nei padeklaravau :)) Lauksim rytojaus ir jei bus problemų bus dar vienas nuotykis. Bandysiu išsireikalauti ir kajute kad bučiau vienas, kiek sužinojau iš vadybos, kad jis nėra pilnai užkištas.
Nuo rytojaus teks atsisveikinti porai dienų, nes įtariu kad kelte jei ir bus internetas tai kainuos kosminius pinigus. Kol plauksiu, bandysiu susiplanuoti maršrutą po pirmąsias mano gyvenime Azijos žemyne esančias valstybes. Gal per daug nieko neveikimas padės ir pailsėti tinkamai 🙂
Iki greito iš Azijos!
