Rytas prasideda smagiu rusišku akcentu persmelktu kvietimu valgyti pusryčius, aš kaip ir mano keliautojų „šeima“ esame pirmoje „smėna‘oje“ arba kitaip pirmoje pamainoje. Tik prie skirtingų stalų papuolėm, maistas įvairus ir jo tikrai daug, kai nieko neveiki laive, tai tikrai alkanas nelieki. Lyginant su vakarais, tikrai kalorijų gauname pakankamai. Ryte zefyrai desertui, kodėl gi ne, kavos aišku niekas neduoda geriam arbatą, o tada jau einu pirktis į barą espresso. Kavos aparatas didelis, bet kava iš kažkokiu paketų, bet kokiu atveju skani. Šaunu dvigubą, po vakarykščio alaus sunku nubusti. Išsirenku aukščiausią vietą ir baigiu jums vakarykšti dienoraščio tekstą. Kol tai padarau ateina ir pietūs, todėl einu pračekinsiu, kuom ten šį kartą nustebins moteriškas balsas su rusišku akcentu. Kuris gražiai pasako angliškame tekste „Bueno apetyt“. Taip linksmiau, tik kaži ar ji dėl to sako kad nežino angliškai kaip, ar iš tikro smaginasi prie mikrofono.
