ridealone 2019
Sveikučiai! Kadangi vėluoju su savo dienoraščiu, atvažiavau į įkvepiančią vietą – Rooms viešbutį priešais kalną Kazbeki. Taip tikiuosi greičiau rašysis ir įkvėpimas ateis gilesnis. Grįžus į Liepos 30, rytas prasidėjo ne taip anksti kaip buvo svajota dar
Sveikučiai! Pakilau iš ryto, vokietukai jau beldėsi į duris kai aš dar dantis valiau, gal ta čiačia padarė savo. Pakilus vėl apsiniaukęs dangus. Todėl skubam išgerti kavos, pakuojamės ir į kelią. Aš bėgu nuo lietaus į šiaurę,
Pakeliui su keltu.. Laikas kelte bėga lėtai, bet mūsų keliautojų šeima vis susitinkam, tai po pusryčių, tai po pietų, vakariniai susitikimai trunka ilgiausiai. Taip beklausant istorijų ir jas pasakojant laikas lėkte lekia pro šalį. Pirmą vakarą buvo
Rytas prasideda smagiu rusišku akcentu persmelktu kvietimu valgyti pusryčius, aš kaip ir mano keliautojų „šeima“ esame pirmoje „smėna‘oje“ arba kitaip pirmoje pamainoje. Tik prie skirtingų stalų papuolėm, maistas įvairus ir jo tikrai daug, kai nieko neveiki laive,
Sveiki sveikučiai! Parėjau į savo taip vadinamą „cabin“. Kajutė nebloga su dviejų aukštų lova. Kad ir kaip reikalavau nepaėjo korta už ačiū išsireikalauti nemokamai dvivietės kabinos vienam, tai kainavo papildomus 20eur. Tiek to, geriau nei miegoti su
Sveikučiai! Iš vakaro nebuvo dar aišku, kaip čia bus su tuo atkeltu keltu, tai miegoti negalėjau kiek noriu. Nuo pačio ryto reikėjo keltis skambinėti ir aiškintis kaip čia bus su tuo parą vėluojančiu „Kaunu”. Priskambinus šiaip ne
Guliu sau ką tik prabudęs šitame nuostabiame viešbutyje ir galvoju nuo ko pradėti. Vakar, kol išsiruošiau atėjo 11:30. Istorija jau aprašyta su seniuku prie moto sukėlė šypseną nuo pat ryto. Vakarykštį savo važiavimą, o tiksliau kelią, apibūdinčiau
Sveikučiai! Po vakarykštės lengvos dienos turėjau savyje abejonių ir apmąstymų, kaip reikės pildyti šį dienoraštį, kuris taip skaitomas yra Jūsų. Buvau šiek tiek nusigandęs. Nesinori nuvilti, nors niekam nesu įsipareigojęs, bet mano kelionės dalis yra parašyti nuotykius
Vakar buvau pavyzdingas savo kelionės reporteris, todėl mano diena vakar baigės 3 nakties. Bet va, sudėjau į blogą net, išmokau WP šiek tiek naudotis. Ryte žadintuvas mano šonkaulius pradėjo skaudinti apie 9. Dar bandžiau ignoruoti, bet nepavyko.
Sveikučiai!!! Kaip mano draugas, niekad nestokojantis nuotaikos pasakytų. Taigi, prasidėjo dar viena, tikėkimės, tik gerų įspūdžių kelionė. Jei pradėti nuo Palangos, tai aš, kaip visada, negaliu pradėti pakuotis iki paskutinės minutės – turiu kažkokią ydą. Aišku, mokytis
